Amerikoje įprasta manyti, kad kiekvienas gali ir turi tapti milijonieriumi – tai savotiška Amerikos nacionalinė svajonė. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogaus, lengvai mėtančio kamuolius į krepšį mėnesio alga siekia milijoną, striptizo šokėjos uždirba dešimtis tūkstančių. Iškyla klausimas, kodėl žmonės užsiimantys dvasine praktika arba skleidžiantys meilės Dievui idėją turėtų gauti mažiau?

Šiame materialiame pasaulyje kokį aukščiausią gyvenimo tikslą sau iškeltumėte ar kokias išaukštintas žinias žmonėms beskleistumėte – dažnai jie nepriims jūsų rimtai vien dėl to, kad nesate materialiai sėkmingas. Jei būsite nesėkmingas varguolis su jumis nelabai kas norės kalbėti. Vedose tvirtinama, kad aplinkiniai mus vertina pagal tai, kiek sėkmingai mes realizavomės, kiek turtų turime. Pirmiausiai tai taikytina vyrams. Patarimas vyrams, kurie skundžiasi nelaimingu asmeniniu gyvenimu: tapkite sėkmingais ir viskas susitvarkys. Tačiau pasaulyje veikia karmos įstatymas. Kiekvienas žmogus turi savo likimą. Karmos dėsnyje skelbiama, kad kiekvienam iš mūsų šiame gyvenime yra skirtas tam tikras pinigų kiekis. Taigi, kol nepakeisime savo karmos mums skirtų pinigų kiekis nepadidės. O taip pat karmos įstatyme skelbiama, kad kiekvienas iš mūsų turi savo pašaukimą ir kad laimė mus aplanko, kai visuomenėje atskleidžiame savo talentus. Tai reiškia, kad jeigu veikiame ne pagal savo paskirtį ir prigimtį, niekada nebūsime laimingi, nepaisant to, kiek pinigų beturėtume, net jei ir būtume milijonieriai.

Pavyzdžiui, žmogus dirba ne pagal savo pašaukimą, tarkime, jam lemta būti mokytoju, o jis tapo teisininku, nes tai buvo madinga. Šiuo metu jis gali uždirbti 5–10 kartų daugiau pinigų, bet kas atsitiks vėliau? Paprastai tokie žmonės užgyvena nemažą turtą, bet visa tai – kitų gyvenimo sferų sąskaita. Laimė paimama iš šeimos, draugų ar sveikatos sferų. Finansai auga, bet kitos gyvenimo sferos skursta. Galimas variantas, jog šiandien jis uždirbs milijoną, bet po 5 metų bus skurdžius. Aišku, visai kitaip turime elgtis šioje situacijoje, jeigu mūsų šeima, vaikai neturi ką valgyti, tada reikia dirbti ten, kur mokami didesni pinigai. Rinktis gali tik tas, kuris turi pinigų tiek, kad užtenka patenkinti savo ar savo šeimos pagrindinius poreikius.

Taigi, įsisavinkime pirmąją taisyklę: kiekvienas turi veikti pagal savo paskirtį, misiją ir pašaukimą. Tai suteikia mums laimę, o įdomiausia, kad tai atneša ir pinigus. Jeigu veikiame ne pagal savo prigimtį, mes negalime būti laimingi, mes negalime realizuotis ir negalime būti turtingi. Jeigu žmogus užsiima veikla pagal savo prigimtį, atskleidžia ir panaudoja savo talentus, jis tikrai klestės, o uždirbti pinigai atneš laimę. Kai žmogus dirba tai, kas jam ne prie širdies arba apskritai užsidirba apgaulės būdu – pinigai atneš jam negandas bei nelaimes. Vedų raštuose tvirtinama, jog tokie pinigai vėliausiai po 10 metų paliks jį.

Istorija: viena moteris pasiskundė išminčiui, kad turtai neatnešė jai laimės. Išminčius jai atsakė: „Tu manai, kad be prabangos ir patogumų negali būti laimės. Iš tikrųjų, kad būtum iš tiesų laiminga tau tereikia vieno dalyko, įsitraukti į kažkokią veiklą taip, kad net pamirštum save“.

Antra taisyklė: tam, kad būtume sėkmingi, mes turime suvokti, jog mūsų darbas ir veikla atneša kitiems gėrį. Mes turime tai jausti. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie dirba, bet nejaučia, kad jų veikla atneštų kitiems laimę, po kelerių metų suserga depresija. Jie sunkiai dirba, daug uždirba, bet yra nelaimingi. Ajurvedoje tvirtinama, kad mes net neturėtume pradėti tokio darbo, kuris nėra skirtas didesnei kitų gyvųjų būtybių laimei. Čia slypi labai gili prasmė: dėl to mes ir gyvename šiame pasaulyje. Kai jūs dirbate vien tik dėl materialių gėrybių, jumyse pradeda vystytis tiktai gobšumas. O gobšumas trukdo mums socialiai realizuotis. Jis mus apriboja. Dėl godumo mes einame dirbti ne pagal savo pašaukimą, o ten, kur moka daugiau pinigų. Viso to rezultatas: žlugdome savo talentus, keikdami nemėgstamą darbą. Dėl godumo taip pat galime kažką apgauti, nesąžiningai elgtis su partneriais ar kolegomis darbe. Visa tai neigiamai veikia mūsų reputaciją, realizaciją, galiausiai ir finansinę padėtį. Ar gali gobšus ir pavydus žmogus girdėti savo intuiciją? Jausti kūrybinės bangos būseną ir laisvai atskleisti savo kūrybinį potencialą bei talentus?

Teko ne kartą girdėti šiuolaikinių psichologų ir verslininkų tvirtinimus, kad mūsų vidinės pasąmoninės programos ir negatyvios savybės trukdo tapti turtingiems. Viena iš tokių savybių yra pavydas. Pavydas – tai savybė, kuri priverčia mus labai greitai degraduoti. Viename pasaulio dėsnių sakoma: „Turtingas – turtingėja, o vargšas dar labiau skursta“. Atkreipkite dėmesį, kaip jūs reaguojate į šią frazę? Gal išgirdus tai, jumyse sukyla pavydas arba jus tai nervina? Jeigu kažkas daug uždirba, kodėl gi mums tuo nesidžiaugti? Ypač jei šis žmogus daro aplinkinius šiek tiek laimingesnius? Pastebėkite momentus, kai jums kyla pavydas, iškyla gobšumas ir kurį laiką analizuokite tai.

Pavydas ir gobšumas – tai du labiausiai griaunantys jausmai, kurie užtveria mums kelią į laimę ir turtus. Tam, kad įveiktume šiuos jausmus, reikia priimti koncepciją, jog šiame pasaulyje visko pakanka ir mes gauname tiek, kiek mums reikia. Dievas nenori, kad mes skurstume, todėl mes gauname visko tiek, kiek galime panaudoti aplinkinių didžiausiam gėriui. Deja, dauguma iki šiol laikosi stereotipo, kad turtingas žmogus yra blogas (atkreipkite dėmesį, mes juk esame ir norime būti geri). Bet juk yra priešingai, jei turime pinigų, mes visada turime galimybę kažkam padėti. O elgeta nelabai kam gali padėti. Svarbiausia yra tai, jog kuo mes materialiai turtingesni, tuo didesnę galimybę turime duoti kitiems ir tai yra vienas iš būdų išreikšti savo meilę. Kitas momentas – pinigai padeda mums tobulėti ir progresuoti, pinigai leidžia mokytis, jie suteikia galimybes būti ten, kur norime. Svarbu suprasti, jog finansai suteikia tam tikrą laisvę ir galimybes realizuoti save.

Pinigai turi nešti džiaugsmą. Teisingai elgiamės su pinigais tada, kai nesame prie jų prisirišę, bet visada elgiamės su jais pagarbiai. Mes turime pagarbiai pamilti pinigus, bet supraskite, jog tarp meilės pinigams ir prisirišimo prie jų yra didelis skirtumas. Prisirišimas – tai noras išnaudoti, gauti vis daugiau ir naudoti viską egoistiniams tikslams patenkinti. Vienas iš „prisirišimo“ sinonimų yra priklausomybė. Kaip pajausti, ar esame priklausomas nuo pinigų, ar ne? Atkreipkite dėmesį, ar jūs didžiuojatės, kad turite daug pinigų, ar iš aukšto žvelgiate į tuos, kurie jų turi mažiau, o turintiems daugiau pavydite? Tai keli iš požymių rodančių, kad esate priklausomas nuo pinigų.

Antras pavyzdys: jūsų darbe iškyla daug baimių ir abejonių dėl atlyginimo ar priedų už jūsų triūsą. Pavyzdžiui, pas jus ateina žmonės, bet vietoje to, kad galvotumėte, kaip geriau galite jiems padėti, mąstote, kiek pinigų galite iš jų paimti. Jeigu gyvenate meilėje, šie klausimai jus mažai jaudina. Jūs elgiatės išmintingai, imate protingą atlygį už savo darbą. Jums nekyla baimės dėl pinigų. Bus taip, kaip turi būti. Jūs pasikliaujate Dievu. Atliekate savo darbą ir viskas, o visa kita Viešpaties valioje.

Noriu atkreipti dėmesį, kad taip pat nėra gerai, kai mes kuklinamės imti pinigus už savo nudirbtą darbą. Jus galbūt tai nustebins, bet dauguma nemoka teisingai priimti pinigų už suteiktas paslaugas. Tai taip pat yra nepagarba pinigams. Labai svarbu išmokti ramiai priimti pinigus. Tarkime, jūs nusprendėte pamaloninti žmogų pavėžėdami jį iki namų. Šioje situacijoje jums nesvarbu, ar jis duos pinigų, ar ne, bet kartais duoda. Ir kaip gi mes reaguojame? Kai kurie pradeda piktintis, kad čia kažkokie nešvarūs pinigai už mano nuoširdų norą padėti. Arba iškyla mintis, kad turime dar kažką padaryti, pavyzdžiui, nunešti krepšius iki durų. Iškyla kompleksas, kad mes dabar skolingi ar turime dar kažkaip kitaip papildomai atsilyginti. Kaip pasitikrinti ar mes turime panašų kompleksą? Jeigu, kai jums duoda pinigų, jūs sakote „ačiū“ ir jaučiate tik dėkingumą, jokių abejonių ar klausimų neiškyla, reiškia – viskas gerai. Mes gyvename sociume, todėl būtina išmokti priimti. Šiame pasaulyje pasieksime sėkmę, jei mokėsime kontaktuoti su kitais žmonėmis. Dėl to reikia išmokti prašyti ir siūlyti, o taip pat duoti ir imti.

Gal kažkam tai bus netikėta, bet dauguma net nenori pinigų. Jeigu jūs neprisirišęs prie pinigų, tai normalu. Bet jei norite pinigų, reikia to panorėti sąmoningai. Dažnai tenka susidurti su šiuo paradoksu, kai paprašau žmogaus greitai užrašyti savo gyvenimo tikslus. Retai kas užrašo, kad turi ir tikslą praturtėti. Tai rodo, kad pasąmonėje šio noro nėra. O mes pritraukiame į savo gyvenimus tik tai, kas glūdi pasąmonėje. Jeigu mes neturime plano ateinantiems metams ar penkeriems uždirbti atitinkamą sumą pinigų – tai reiškia, jog jie mums nėra svarbūs. Aišku, dauguma tiesiog nedrįsta užrašyti apie tai, bet kodėl? Argi jie nenori būti turtingi? Taigi, dar viena taisyklė: tam, kad taptume turtingi ir laimingi, mes turime to norėti ir tiksliai žinoti, kokios sumos pinigų mums reikia. Labai svarbu užsirašyti raštu savo finansinius tikslus, nes kitaip pasąmonė jų nepriims.

Dabar nuo bendrų filosofinių principų pereisime prie konkrečių darbo su pinigais technikų. Rytų psichologijoje tvirtinama, kad pinigai ir laikas reikalauja pagarbos. Jeigu jūs nepagarbiai elgiatės su pinigais, tai kas nutinka? Pinigai taip pat kaip ir laikas jus palieka, ypač, jei jūs nevedate savo buhalterijos. Kitoje taisyklėje skelbiama, kad mes visada turime žinoti, kiek pinigų turime savo piniginėje. Tam reikia stengtis bent periodiškai perskaičiuoti savo pinigus. Bet geriausia nuolat fiksuoti savo buhalteriją. Pinigų nereikia sudievinti, bet reikia juos gerbti, skaičiuoti ir kontroliuoti. Jeigu mes neskiriame laiko pinigų apskaitai, jie kažkur išeina ir mes net nesuprantame, kur ir kada. Tiesiog pasiimkite kelis šimtus eurų ir pasivaikščiokite po parduotuves neskaičiuodami, kiek ir kur jų išleidžiate. Pinigai pradings neaišku kur, rodos, nusipirkote tik kelias poras kojinių, o pinigų jau nėra. Pastebėta, jog kai vedate kasdieninę pinigų apskaitą, jų visada yra. Kiekvienas geras verslininkas žino, kad buhalteris yra būtinas.

Jeigu yra vidinė pagarba pinigams, ji pasireiškia ir išorėje. Vienas iš tokių ženklų yra toks: pinigai yra laikomi švarioje, patogioje, gražioje piniginėje. Sakoma, jog mūsų pinigai turi turėti gražų „namelį“. Aprūpinti pinigus patogiu ir gražiu „namuku“ yra mūsų pareiga. Kitas įprotis: kai perskaičiuojate savo pinigus, nedėkite jų ten, kur sėdite. Jei juos dedate ant lovos, tai bent patieskite švarų popieriaus lapą, priešingu atveju taip pasireiškia nepagarba pinigams – reiškia jūs jų neturėsite. Taip pat nedėkite jų ten, kur nešvaru.

Yra dar vienas labai svarbus pinigų dėsnis. Kiekvienas iš mūsų turėtume išmokti kiekvieną mėnesį dalį savo pinigų aukoti vertingiems projektams, tinkamiems žmonėms. Vedose patariama aukoti mažiausiai 10 % savo pajamų. Tai labai gilus ezoterinis principas. Aukojimas pašalina kliūtis mūsų kelyje į turtus ir klestėjimą. Jeigu jūs nuolatos aukojate, šis procesas naikina prisirišimą prie pinigų, apvalo mus nuo godumo. Žmonės, kurie aukoja 10 % savo pajamų, po kelių metų pradeda gyventi turtingiau negu aplinkiniai – tokias išvadas padarė tyrinėtojai iš JAV. Mūsų protas visada mums kalbės: dabar tu turi nedaug pinigų, pačiam neužtenka, bet kai tik uždirbsi daugiau… Bet kas įdomiausia: kuo daugiau pinigų, tuo daugiau tokių minčių…

Reikia mokytis aukoti teisingai, nes tiesiog atiduoti materialias gėrybes ne visada yra gerai. Kartais taip galime sugadinti žmogų, pakenkti jam ir savo sielai. Daugumai tikrai iškyla problema: kaip ir kur paaukoti pinigus? Vedose teigiama, kad aukoti pinigus reikia vertiems žmonėms ir vertingiems projektams. Šiais laikais ne taip paprasta tokius surasti. Bet turėkite omenyje, kai jūs aukojate vertiems žmonėms, jūsų sėkmė sustiprėja.

Istorija:

– Aš turtingas, bet labai nelaimingas. Kodėl?

– Tu per daug laiko skiri tam, kad uždirbtum pinigus ir per mažai laiko tam, kad dovanotum žmonėms meilę.

O dabar prisiminkime svarbiausius punktus:

  1. Tam, kad būtų turtingas ir laimingas, kiekvienas turi veikti pagal savo prigimtį, maksimaliai išnaudodamas savo talentus ir suvokdamas, kad jo veikla neša gerovę visiems aplinkiniams.
  2. Kelyje į klestėjimą būtina įveikti du labiausiai griaunančius jausmus: godumą ir pavydą, suvokiant, kad šiame pasaulyje visko pakanka ir mes gauname tiek, kiek reikia.
  3. Reikia mokėti su dėkingumu priimti pinigus už jūsų atliktą darbą.
  4. Išsikelkite finansinius tikslus šiems ir ateinantiems 5 metams. Prisiminkite – pinigų reikia panorėti.
  5. Veskite kasdieninę savo finansų apskaitą.
  6. Niekada nenaudokite netinkamų žodžių pinigams įvardinti.
  7. Įsigykite gražią, patogią piniginę. Laikyti pinigus išmėtytus skirtingose vietose ar kišenėse yra nepalanku.
  8. Niekada nedėkite pinigų nešvarioje vietoje ar ten, kur sėdite.
  9. Pripraskite aukoti vertiems žmonėms, vertingiems projektas dalį savo pajamų, ne mažiau kaip 10 %.
  10. Tai labai paprastos taisyklės, patikrintos ir veikiančios tūkstantmečius. Sekdami jomis, jau metų eigoje pajusite gerėjančią finansinę situaciją ir pasijusite ramesni bei laimingesni.

Linkime jums klestėjimo ir sėkmės!

Parengta pagal Rami Blekt (Rami Bleckt) knygą „Likimas ir aš“.