Šiuolaikiniai gydytojai linkę ignoruoti individualumą. Dažnokai jie žiūri į žmones kaip į „kepenis“ ar „plaučius“ ir pamiršta individą, kuriam tos kepenys ar plaučiai priklauso.
* Vienas ir tas pats gydymas gali jiems atrodyti panacėja visiems ligoniams, ir tuo pačiu iš akiračio pametama tai,kad net tarp sergančių viena liga gali būti skirtingos jos variacijos. Toks požiūris į gydymą negali padėti balanso atstatymui organizme.
* Kadangi gydytojai dažnai nesugeba atstatyti savo pacientų sveikatos, ligoniams mūsų laikais reiktų patiems mokytis to.
* Kiekvienas, kuris nori būti sveikas, privalo pats sužinoti apie sveikatą kiek galima daugiau.
* Daugelis Vakarų gyventojų studijuoja ajurvedą tikėdamiesi stebuklų, kurie leis jiems ir toliau tenkinti savo norus.
Bet taip jie gali pasiekti tik laikino palengvėjimo, nuolatinis palengvėjimas gi atsiranda tik su nuolatiniu gyvenimo būdo keitimu.
Jie apgaudinėja save, kaip apgaudinėja save žmonės, susibūrę aplink prekeivius stebuklais, tikėdamiesi savo dvasinio poslinkio, nereikalaujančio pastangų.
* Ajurveda skirta tiems, kurie pasiruošę priimti atsakomybę už save pačius.
* Jei Ajurveda būtų religija, tai jo Deive taptų Gamta, o vienintele Jos baudžiama nuodėme — pernelyg didelis pataikavimas sau.
* Ajurvedos užduotis — leisti mums tenkintis gyvenimo malonumais tokiu būdu, kad nekenktų mūsų sveikatai.
* Malonumai, užvaldantys visą laiką — tai iš esmės vergystė, todėl, kad kuo daugiau mes vartojame, tuo į didesnę priklausomybę puolame.
* Neribotas pataikavimas sau daro mus mažiau laisvais, kadangi tai mažina mūsų savęs pakankamumą.
Kiekviena iš mūsų aistrų — ar tai būtų kofeinas, cukrus, druska, alkoholis, narkotikai, sporto renginiai, televizijos šou, azartiniai žaidimai ar kiti nuolaidžiavimai sau — tai dar viena vinis į mūsų laisvės karstą, dar didesnis mūsų individualumo ribojimas.
* Daugelis mūsų net nežino kaip teisingai tenkinti savo norus ir todėl šalutiniai malonumų efektai silpnina bei žudo mus.
* Tikrasis mėgavimasis gyvenimu galimas tik turint stiprią sveikatą.
