Paskutiniaisiais metais susidomėjimas Ajurveda stipriai išaugo. Ir kaip dažnai nutinka, kai kažkokios žinios/mokymas/sistema išplinta plačiau po pasaulį, jos supaprastinamos ir iškreipiamos. Ajurveda išlieka paslaptinga daugeliui mūsų tautiečių, kurie sprendžia apie sistemą remdamiesi daugybe mitų. Tai be abejonės palietė ir Ajurvedą.
1 mitas. Pirmas, ir tikriausiai, pats svarbiausias mitas – žmogus turi gydytis pats, po ranka pasitaikiusiomis priemonėmis, nesinaudodamas gydytojų pagalba.
Jis remiasi paklydimu, kad neva bet kokio amžiaus ir specialybės žmogus gali per trumpą laiką išstudijuoti senovės mediciną tiek, kad galėtų nustatyti diagnozę ir gydyti ne tik save, bet ir savo giminaičius, draugus ir kolegas. Be to vietoje vadovėlių tiks bet koks mažiausias paminėjimas žodžio "Ajurveda" bet kokioje populiariojoje literatūroje, o ne nuobodūs ir pernelyg protingi klasikiniai tekstai ir vadovėliai, parašyti nesuprantama kalba. Patys gi ajurvedinių tekstų autoriai, nerekomenduojantys žmogui užsiimti savigyda, lieka neišgirsti ir nesuprasti. Žinoma, iš tiesų, Ajurvedos tekstuose yra skyrius, skirtas sveikam gyvenimo būdui ir dienotvarkei, kuris vadinasi "Svasthavrita" ir skirtas jis ne tik gydytojams, bet ir visiems besidomintiems. Bet tai nereiškia, kad ir gydytis galima patiems.
2 mitas. Ajurveda - tai senovės Indijos liaudiška medicina ir ji neefektyvi šiuolaikinių vakarietiškų valstybių sąlygomis.
Teisingai naudojant, Ajurveda buvo, yra ir bus efektyvia sveikatinimo sistema tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Tokio mąstymo klaida tame, kad žmonės, išsakantys tokią nuomonę, nesupranta, kad Ajurvedos gydytojas žiūri į kiekvieną žmogų individualiai, atsižvelgdamas į jo individualią kūno konstituciją, įpročius, gyvenamąją aplinką. Būtent todėl Ajurveda – unikali medicinos sistema, kurią galima naudoti bet kokiame pasaulio taške ir bet kuriame laikotarpyje.
3 mitas. Ajurveda – tai panacėja nuo visų ligų ir yra visiška alternatyva šiuolaikinei alopatinei medicinai.
Ajurveda ir šiuolaikinė medicina papildo viena kitą, bet tikrai viena kitos nepakeičia! išties, Ajurveda yra pakankamai atskira ir išskirtinė kryptis, bet ji giliai įsiskverbia į daugelį mūsų gyvenimo aspektų. Tam, kad preparatai būtų veiksmingi, pirmiausiai reikia pakeisti savo gyvenimo būdą. Ajurvedos pagrindas yra sveikas gyvenimo būdas, fizinė veikla, geras miegas, kokybiškas maitinimasis. kai kuriuose gydymo būduose reikia atsisakyti rūkymo, narkotikų, alkoholio, ar net ir sekso. Tarp visų medicinos mokslų Ajurveda, galbūt, pirmoji, kuri atkreipė dėmesį į proto ir kūno sąveiką bei ryšį susirgimų gydymo eigoje. Ajurvedos efektyvumas remiasi ir žmogaus išlaisvinimu nuo streso.
4 mitas. Ajurveda – tai "sekta" ir ji netinka "teisingam tikinčiajam" krikščioniui, musulmonui, žydui ir t.t.
Ajurveda teigia, kad religijų gali būti daug. Ji prisilaiko individualizuoto požiūrio į žmogų, nepaisant jo tikėjimo ar religijos.
5 mitas. Ajurvedos rekomendacijos mitybai ir dienos režimui nesuderinamos su šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdu.
Ajurveda naudoja kompleksinį požiūrį žmogaus sveikatinimui ir gydymui. Jos rekomendacijos apima koregavimą gyvenimo būdo, kuris iššaukė susirgimus: mitybos racionas, dienotvarkė, fizinė veikla ir t.t.
6 mitas. Ajurvedos leidžia tik augalinės kilmės produktus.
Šis mitas dažnai lydi Ajurvedą. Vos ne aksiomos lygyje sąmonėje žmonių, besidominčių, o tiksliau "besižavinčių" Ajurveda, užstrigo mintis, kad mėsa - tai tas blogis, kurio Ajurveda net kvapo negali pakęsti ir visiems ją draudžia. Iš tiesų, visi senovės tekstai aprašo mėsos ir maisto, pagaminto iš jo, savybes ir ypatybes, o gyvūninės kilmės pagrindu gaminama nemažai preparatų - pradedant nuo gydomųjų dūmų ir baigiant nuovirais klizmoms. Šioje sistemoje mažų mažiausiai labai populiarus lydytas ghi sviestas. Kituose preparatuose galima sutikti ir žuvies, ir avių taukus. Ajurveda leidžia mėsos, žuvies, pieno produktų vartojimą - konkrečiam žmogui, esant atitinkamoms sąlygoms. Ajurvedoje nėra supratimo "už" ir "prieš" kažką. Produktai parenkami pagal principą: kas bus naudinga, o kas kenksminga konkrečiam žmogui. Senovėje gydytojai niekada neatsisakydavo gydyti naudojant gyvūninės kilmės produktus, jei tik tai galėjo padėti ligoniui. O ir atsirado Ajurveda senoviniais vediniais laikais, kai mėsos ir žuvies valgymas buvo visiškai natūralus ir normalus dalykas.
7 mitas. Ajurveda – tai "kenksmingų" šiuolaikinių medikamentų pakeitimas natūraliais ajurvediniais preparatais.
Daugelis ajurvedinių gydomųjų žolelių ir receptūrų užsirekomendavo kaip efektyvios ir nepavojingos priemonės įvairiems negalavimams gydyti. Tačiau fitoterapiją reikia naudoti komplekse su kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis. be to, reikalingas ir gyvenimo būdo koregavimas.
Taip pat klaidingas ir įsitikinimas dėl absoliutaus nekenksmingumo ir šalutinių poveikių nebuvimo ajurvedinių preparatų naudojime. Naujai iškepti "ajurvedos gydytojai" į kairę ir į dešinę skiria preparatus, nesuprasdami, kad tik retu atveju jie nekalti papildai, o ne pilnavertės gydomosios priemonės su savo šalutiniais poveikiais ir tinka ne visiems bei ne visada. Paimkime, pavyzdžiui, Triphala miltelius, panacėją tarp panacėjų. Be valančio, žarnyno veiklą stimuliuojančio poveikio organizmui, ji skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi, todėl jos negalima skirti esant augliams, o dėl aiškiai išreikšto rūgštaus skonio - ir sergant inkstų ligomis.
8 mitas. Ajurveda naudoja tik žoleles.
Kad ir kaip atrodytų keista, bet Ajurvedos gydymo pagrindas yra ne tik žolelės. Naudojami ir tokie komponentai kaip lydytas sviestas, medus, sirupai, imbierinis ir paprastas sviestas, mineralai, akmens druska, natūraliai išrūgintas spiritas. Ajurvediniams preparatams tai dažnai natūralūs komponentai.
Sistemoje nėra griežtų lentelių, kurios nurodo, kad viena ar kita žolė gali išgydyti atitinkamą ligą. Ajurveda dirba su tokiais medicininiais preparatais, kurie turi dešimtis, o kartais ir šimtus komponentų. Daugelis iš jų, žinoma, yra žolelės. Bet štai vien tik jų atskiram ar pavieniam naudojimui Ajurvedos sistema tikrai nepritaria.
9 mitas. Ajurvedos principai kertasi su šiuolaikiniu mokslu.
Ajurveda teigia, kad ligos atsiranda dėl tam tikrų trijų došų - Vata, Pita ir Kapha sumažėjimo ar padidėjimo. Bet šių trijų elementų atskirose žmogaus organizmo vietose surasti tiesiog negalima, jie pasiskirstę po visą organizmą pilna apimtimi ir yra atsakingi už skirtingus procesus kūne. Vata užtikrina deguonies transportavimą, už medžiagų apykaitą ir virškinimą atsakinga Pita, kūno struktūra ir aprūpinimas medžiagomis pavaldūs Kapha došai. Šią tridošos teoriją nesyk mėgino sulyginti su šiuolaikinėmis tradicinėmis žiniomis apie kūną, iš šiuolaikinės medicinos pozicijų. Šiuos bandymus vykdė praktikuoja ntys gydytojai, kurie vienodai gerai žinojo ir Ajurvedą, ir alopatinę mediciną. Tačiau Ajurveda gali pasigirti tuo, ko neturi daugelis kitų sistemų - ji veikia! Tridošos teorija išsivystė daugiau nei trys tūkstančiai metų atgal, kaip paprasčiausias būdas paaiškinti žmogaus fiziologiją. O tas paprastas faktas, kad Ajurvedos preparatai veikia, ir kalba apie senovinės paprastos teorijos teisingumą. Visiškai logiška, kad per šį laiką atsirado nemažai kur kas gilesnių ir įdomesnių teorijų apie žmogaus kūno funkcionavimą. Patys geriausi Ajurvedos gydytojai visada pripažindavo išties sėkmingas teorijas ir pagal galimybes koreguodavo jų pagrindu savo praktiką.
10 mitas. Su Ajurvedos preparatais neatlikti klinikiniai bandymai.
Iš tiesų, tai yra tiesa, daugelis preparatų neišbandyti klinikinėmis sąlygomis. Bet tai suprantama pagal alopatinės medicinos bandymų supratimą. Jeigu paimtume gilesnę prasmę, tai visi preparatai praėjo ilgiausius bandymus ir tyrimus. Ajurvedos galia kaip tik ir yra tame, kad visi jos preparatai buvo tobulinami šimtmečius, stebėjimų ir praktikos metu. Būtent todėl tradiciniai šios sistemos preparatai stebina žmones tokia sudėtinga sudedamųjų dalių kombinacija ir proporcija. Nėra jokios abejonės, kad šie preparatai praėjo rimčiausius išbandymus su milijonais pacientų, vyrais ir moterimis, skirtingo amžiaus ir kūno konstitucijų žmonėmis.
11 mitas. Ajurveda gydo pernelyg lėtai.
Šioje sistemoje išties yra ne tik lėtai veikiantys preparatai, bet ir greito veikimo. Viskas priklauso nuo to, kur slepiasi ligos priežastis. Ajurveda neužsiima simptomų gydymu, kaip dažnai nutinka alopatinėje medicinoje. Jei pagrindinė susirgimo priežastis kelia nuogąstavimus, tai gydymas Ajurvedos pagalba bus ilgas. Ir tai suprantama - reikia ištirti tai, kas iššaukė organizmo gedimą ir tik tada pereinama prie problemos įveikimo. Bet daugelis pacientų vis dar tiki stebuklingu būdu veikiančiais preparatais, net jeigu jų būsena negerėja. Išties tai neteisinga, juk jei situacija ilgą laiką gydant lieka nepakitusi, tai liudija apie neteisingą diagnozę.
12 mitas. Ajurvedos galima išmokti ir savarankiškai, remiantis savo žiniomis.
Šiandien tampa net madinga gydyti save savarankiškai šios senovinės sistemos pagalba. Iš tiesų tai tokia savigyda mažų mažiausiai bus bevertė, o gali būti net ir pavojinga. paslaptis tame, kad skirtingi žmonės turi savo fiziologinę konstituciją, kas Ajurvedoje vadinama Prakriti. Ir tas vaistas, kuris buvo skirtas draugui, gali netikti Jums. Juk įgimtas Vata, Pita ir Kapha santykis bus visiškai skirtingas. To pasekoje, vaistas, kuris bus puikus vienam žmogui, kitam gali būti net pavojingu. Taigi reikia surasti patyrusį ir kvalifikuotą specialistą, kuris padės nustatyti individualią Prakriti. Tačiau studijuoti Ajurvedos tikrai niekas netrukdo, tik reikia įsitikinti, kad žinios gaunamos iš tikrai patikimo šaltinio, o ir lygiagrečiai pasikonsultuoti su savo gydytoju nepakenks.
13 mitas. Ajurvediniai preparatai negali būti kenksmingi.
Kad ir kaip girtų šį indišką mokymą, toks mitas, kaip jau šiek tiek paminėjome aukščiau, gali būti labai pavojingas. Dažnai žmonės galvoja, kad Ajurvedos preparatai negali būti kenksmingi, juk jie pagaminti gamtinių komponentų ir žolelių pagrindu. Tik štai kiekvienas augalas turi savo sudėtyje daugybę elementų, o kai kurie iš jų tikrai gali būti ir toksiški. Senovėje, Ajurvedos gydytojai net įtraukdavo į savo receptūras papildomus komponentus, kurie tokiu būdu sumažindavo kai kurių sudedamųjų dalių šalutinį poveikį. Galiausiai buvo išskirta tik nedidelė augalų dalis, kurie visiškai saugūs arba kuriais galima gydyti ilgą laikotarpį. Bet gydo šie augalai ne gydomosiomis savybėmis, o savo maitinančiomis galimybėmis. Galima prisiminti seną žinomą prierašą: "Dėl vartojimo pasitarkite su savo gydytoju". Taip ir pagrindiniai ajurvedinių vaistų gamintojai žymi savo pačius rimčiausius preparatus.
14 mitas. Vienu iš pagrindinių gydymo metodų yra specialus masažas.
Išties Ajurvedoje niekada nebuvo laikoma, kad masažas gali padėti atsikratyti visų ligų. Ši metodika gali pasirodyti naudinga tik kaip bendro gydomojo komplekso dalis. Reikia žinoti, kad daugeliui ajurvedinių masažų reikalinga dar ir ypatinga griežta dieta. O Ajurvedos masažų apgalvotas populiarinimas yra greitas rezultatas turistams, neatitinkantis tikrosios šio mokymo ideologijos.
15 mitas. Geriau rinktis patentuotus preparatus, jie daug geresni už tradicinius
Jei rinktis vaistus, tai kodėl nesikreipti į tradicinius ajurvedinius sprendimus, kurie buvo patikrinti šimtmečių bei milijonų pacientų? Laikoma, kad jei susirgimą galima išgydyti tradiciniu ajurvediniu preparatu, tai turi būti prioritetinis sprendimas, vos ne vienintelis, remiantis šio mokymo atstovų nuomone. Bet nereikia manyti, kad tai taisyklė be išimčių. Yra patentuoti preparatai, kurie puikiai save užsirekomendavę gydant atitinkamas būsenas. Jei pirmenybę teikti jiems, tai svarbu atsižvelgti dar ir į gamintojo reputaciją.
